- derklioti
- der̃klioti, -ioja, -iojo, dérklioti, derklióti, -iója, -iójo 1. tr. šmeižti, plūsti, niekinti: Kam tu mane der•klioji prieš svietą, kaip regias, kirmės vietos jau nebvertas aš ant žemės J. 2. refl. darkytis, negražiai daryti; negražiai, nepadoriai taisytis, madas vaikyti: Nedérkliokis atsistojęs pasieny, bet eik prie darbo! Užv. Merga der•kliojas kaip ličyna J. E, derklyčia, dérkliojasi visaip – tik svietą juokina! Užv. \ derklioti; išderklioti; užderklioti
Dictionary of the Lithuanian Language.